Pelėsis ir grybeliai susidaro, kuomet:

• trūksta tiesioginių saulės spindulių, nejuda oras, padidėjęs anglies dvideginio kiekis ore;
• drėgmė patenka per statybines konstrukcijas;
• didelis santykinis oro drėgnumas (virš 60 proc.) ar drėgnas vidinių konstrukcijų paviršius.

Pelėsiai „mėgsta“ drėgmę – vešėdami ardo mūrą bei išskiria toksines medžiagas. Todėl būtina juos naikinti ir pašalinti priežastį – drėgmę. Išskiriamos 3 pagrindinės drėgmės priežastys:
 1. besiskverbianti drėgmė. Priežastis – santechniniai gedimai, kiauras stogas, statybininkų brokas ir pan. Rūsyje taip atsitinka, kai požeminio vandens lygis yra aukštas , o drenažas aplink namą nepadarytas arba neveikia kaip turėtų veikti. Taip pat būtina rūsio sienų hidroizoliacija iš lauko pusės. Pirmiausia, žinoma, išsiaiškinamos priežastys ir jos pašalinamos – taip sustabdomas drėgmės skverbimasis.
 2. kylanti drėgmė – tai kai drėgmė kyla iš žemės aukštyn, skverbiasi per mūro poras – tai vadinama kapiliariniu procesu. Taip atsitinka, jei pažeidžiamas ruberoido sluoksnis skiriantis mūrą nuo pamatų arba tinkas sudaro tiltelį tarp pamatų ir mūro. Tai taip pat gali atsitikti ir namui per stipriai sėdant – pažeidžiamas barjerinis ruberoido sluoksnis. Tokiu atveju būtina imtis tinkamų priemonių – dažniausiai panaudojama speciali chemija, kuria užpildoma drėkstanti sienos dalis. Šis darbas – tik profesionalams.
3.  kondensatas. Ore yra daug mažų vandens lašelių. Šių vandens lašelių kiekis ore priklauso nuo oro temperatūros. Karštame ore gali būti daug daugiau drėgmės nei šaltame. Drėgmė atsiranda kvėpuojant, maudantis vonioje ar duše, ruošiant maistą ir atliekant kitus namų ruošos darbus. Bet kokios temperatūros orui persisotinus drėgme, ši drėgmė nusės ant bet kokio paviršiaus, vėsesnio nei pats oras. Kai tik drėgmės prisotintas šiltas oras prisiliečia prie vėsesnių paviršių – drėgmė kondensuojasi. Akivaizdžiai tai matosi ant vonios plytelių, stiklų – tačiau taip pat tai atsitinka ant dažytų lubų, sienų. Dėl šios priežasties vėdinimas būtinas visose gyvenamose patalpose bent kartą per dieną. Vėdindami kambarius, mes išvengsime besikaupiančios drėgmės ir pelėsių, tačiau kartais to nepakanka.

Praktiniai patarimai kovai su pelėsiu:

• gerai vėdinkite patalpas bent vienąkart per dieną (atsiminkite, drėgnos sienos – šaltos sienos, kondensatas garantuotas);
• jei turite, naudokite drėgmės surinkėją (naudojimo metu reikia visiškai uždaryti patalpos langus ir duris, ventiliacijos angas);
• nuplaukite visus apipelijusius paviršius su antipelėsiniu valikliu;
• norint išvengti pakartotinio pelėsio atsiradimo, būste reikia užtikrinti higienos reikalavimus – palaikyti tinkamą patalpų temperatūrą, dažnai jas vėdinti ir valyti;
• kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti po visą kambarį, vėdindamas ir sienas – atitraukite baldus šiek tiek nuo sienų;
• virtuvėje ir vonioje naudokite ventiliatorius;
• pelėsiai intensyviai auga tamsoje, todėl tualete ir rūsyje naudokite 40 vatų lemputę;
• tikrinkite vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, kad netekėtų vanduo.

Mikroklimatas mūsų butuose priklauso ne tik nuo teisingo vėdinimo ir šildymo suderinimo, bet svarbiausia nuo žmogaus supratimo ir noro branginti savo ir artimųjų sveikatą, bei turtą.